legitimumas

legitimumas
legitimumas \ Bendroji  informacija \ Kirčiuota forma: legitimùmas Kirčiuotė: 2 Rūšis: naujai skolintos šaknies žodis Kalbos dalis: daiktavardis Pateikta: 2011 11 29. Atnaujinta: 2013 12 30. \ Reikšmė ir vartosena \ Apibrėžtis: teisėtumas; neprieštaravimas įstatymams ar teisės normoms. Vartojimo sritis: teisė (teisėtvarka) \ Vartosenos pavyzdžiai \ 1-as pavyzdys: Mūsų akyse Lietuvoje buvo sunaikinta universitetų akademinė autonomija. Tarybų tapimas naująja pagrindine valdymo struktūra iš esmės nieko nepakeitė – man dar neteko girdėti, kad net ir ydingos, bet vis dėlto rinkimais ir atstovavimu pagrįstos bei legitimumą kuriančios demokratinės erdvės siaurinimas stiprintų demokratiją. Šaltinis: internetas Šaltinio rūšis: tinklaraštis Metai: 2011 Kita metrika: 09 19. Naujažodį pavartojo: Leonidas Donskis Pavyzdį pateikė: Rita M. \ 2-as pavyzdys: Kreipimasis į KT leis atsakyti, ar tie neskaidrumai šiuos rinkimus leidžia laikyti teisėtais. Kažkas spekuliuoja, kad čia ignoruojamas rinkėjų pasitikėjimas. Tačiau esminė problema, kad kyla nepasitikėjimas pačiais rinkimų rezultatais, būsimo Seimo legitimumu. Šaltinis: delfi.lt Šaltinio rūšis: internetinė žiniasklaida Metai: 2012 Kita metrika: 11 11. Naujažodį pavartojo: Andrius Kubilius Pavyzdį pateikė: Rita M. \ 3-ias pavyzdys: „Pozicijos esmė: pritarti siūlymui dėl EP rinkimų datos keitimo iš 2014 metų birželio į gegužės mėnesio 22-25 dienas, kadangi EP rinkimų datos paankstinimas sąlygotų didesnį rinkėjų aktyvumą ir prisidėtų prie Europos Parlamento legitimumo stiprinimo“, – teigiama BNS atsiųstame ministerijos atsakyme. Šaltinis: delfi.lt Šaltinio rūšis: internetinė žiniasklaida Metai: 2012 Kita metrika: 11 11. Pavyzdį pateikė: Rita M.

Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. 2015.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • legitimumas — statusas T sritis Politika apibrėžtis Politinės sistemos savybė, kai valdiniai pripažįsta valdžią turint teisę valdyti. Terminas susijęs su politinės sistemos teisėtumo samprata, tačiau neapsiriboja formaliuoju teisiniu teisėtumu (legalumu), bet… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • legitimacy — legitimumas statusas T sritis Politika apibrėžtis Politinės sistemos savybė, kai valdiniai pripažįsta valdžią turint teisę valdyti. Terminas susijęs su politinės sistemos teisėtumo samprata, tačiau neapsiriboja formaliuoju teisiniu teisėtumu… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • authority — autoritetas statusas T sritis Politika apibrėžtis Visuotinai pripažįstama žmogaus, doktrinos, institucijos kompetencija; išreiškia trilypį santykį – autoritetingą subjektą, autoritetui paklūstantį subjektą ir tam tikrą sritį, kurioje įgyvendinama …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • autoritetas — statusas T sritis Politika apibrėžtis Visuotinai pripažįstama žmogaus, doktrinos, institucijos kompetencija; išreiškia trilypį santykį – autoritetingą subjektą, autoritetui paklūstantį subjektą ir tam tikrą sritį, kurioje įgyvendinama ši… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • charisma — charizma statusas T sritis Politika apibrėžtis Asmens psichologinės savybės arba jam priskiriamos galios, dėl kurių jam savanoriškai paklūstama, o jo valdymas laikomas teisėtu. Terminą socialinių mokslų žodyne įtvirtino M. Weberis, charizminį… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • charizma — statusas T sritis Politika apibrėžtis Asmens psichologinės savybės arba jam priskiriamos galios, dėl kurių jam savanoriškai paklūstama, o jo valdymas laikomas teisėtu. Terminą socialinių mokslų žodyne įtvirtino M. Weberis, charizminį valdymą… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • political representation — politinis atstovavimas statusas T sritis Politika apibrėžtis Netiesioginės demokratijos mechanizmas, užtikrinantis piliečių ir politinių sprendimų priėmėjų ryšį ir nustatantis, kad valstybės piliečiai dalyvauja priimant politinius sprendimus per… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • politinis atstovavimas — statusas T sritis Politika apibrėžtis Netiesioginės demokratijos mechanizmas, užtikrinantis piliečių ir politinių sprendimų priėmėjų ryšį ir nustatantis, kad valstybės piliečiai dalyvauja priimant politinius sprendimus per išrinktus… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”